Ir mokytojos mokosi

Gruodžio 10d. technologijų kabinetas virto „mergaičių mokyklėle“ į kurią pakvietė technologijų mokytoja Jurgita L. ir tikybos mokytoja Jurgita V.

Mokyklos darbuotojos susiskirsčiusios grupėmis kibo į kūčiukų gamybą. Prisiminė prėskučio istoriją, kai rankų darbas atpalaidavo galvas nuo įprastos veiklos, leidomės į Šv. Rašto pažinimo kelionę.

Sustiprėjom, sutvirtėjom ir dar kartelį įsitikinom Prano Mašioto minties teisingumu, kurią perfrazuojame: tik bendrai organizuotai darbuojantis atsiranda vienybė.

{gallery}14.12.17.4{/gallery}

Prasidėjo adventas

Atėjęs gruodis ne tik kalendoriaus lapelį nuplėšė, bet atvėrė prasmingo laiko tėkmę. Gruodžio 1- ąją Šv. Mišiomis pradėjom laikotarpį, kai laukiame Šv. Kalėdų, Jėzaus gimimo šventės. Advento laikotarpiu yra tradicija pinti vainiką ir uždegti žvakes. Yra daug aiškinimų, kaip atsirado advento vainiko tradicija. Vienu aiškinimu ir norime pasidalinti su jumis.

Advento vainikas pirmą kartą buvo uždegtas 19a. Hamburgo uostamiestyje Vokietijoje. Mieste buvo daug našlaičių vaikų, kurie neturėjo namų, elgetavo ir miegojo gatvėse. Gyvenimo nepritekliaus prispausti kai kurie tapdavo nusikaltėliais ir patekdavo į kalėjimą.

Jaunas evangelikų bažnyčios pastorius Johannas Heinrichas Wichernas įsigijo Hamburge didelį namą, jį perstatė ir pradėjo iš gatvės rinkti vaikus, suteikė jiems pastogę ir maisto. Pastorius rūpinosi, kad vaikai įgytų profesiją. Vieni tapo batsiuviais, kiti – dailininkais, sodininkas, siuvėjais. Jie nustojo elgetauti ir išmoko užsidirbti pragyvenimui.

Kiekvienais metais per adventą jaunasis pastorius organizuodavo maldos grupelę. Norėdamas, kad jo svečiai kuo prasmingiau išgyventų šį laikotarpį, sugalvojo, kad nuo gruodžio pirmos dienos maldos grupelės metu kiekvienas vaikas galėtų uždegti po spalvotą žvakutę. Kadangi kasdien būdavo uždegama po vieną žvakę, tai buvo pavadinta „žvakių šventė“.

Vienas pastoriaus draugas padarė medinį ratą, ant kurio paskui buvo sudėtos žvakės. Tai atrodė lyg didelis šviesos vainikas. Atėjus Kalėdoms, degdavo visos 24 žvakės. Vaikams tai labai patiko, todėl ir jie patys pradėjo vainiką puošti eglės šakomis – gyvybės simboliu.

Daugeliui žmonių advento vainikas taip pat patiko ir ši idėja išplito. Tačiau iškilo viena problema: kas gi namuose galėjo patalpinti vainiką su 24 žvakėmis? Ir vėliau liko tik 4 žvakės, atitinkančios keturias advento savaites.

Po pirmojo pasaulinio karo ši tradicija paplito ir tarp katalikų.

Visada žaliuojančios eglės arba pušies šakos, kuriomis vainikas puošiamas, išreiškia viltį ir nesibaigiantį amžiną gyvenimą.

Vienos po kitos žvakių uždegimas reiškia artėjimą prie Jėzaus gimimo šventės, augančią šviesos pergalę prieš tamsą.

Žvakės yra dviejų spalvų: trys violetinės ir viena rožinė. Violetinė išreiškia atgailą ir atsivertimą į Dievą. Rožinė – džiaugsmą dėl tuoj gimsiančio Jėzaus. Rožinė žvakė uždegama trečiąją advento savaitę.

Kiekviena žvakė turi savo religinę reikšmę pagal advento kalendorių. Pirmoji žvakė yra vadinama Pranašo žvakė, antroji – Beatliejaus, trečioji – Piemenų, ketvirtoji – Angelų.

Labai seniai daug amžių dar prieš Jėzaus gimimą, Dievas kalbėdavo žmonėms ir jiems paskelbdavo savo valią. Pranašo žvakė mums primena, kad prieš kelis amžius iki Jėzaus gimimo išmintingi žmonės išpranašavo Jo gimimą. Pranašas Michėjas skelbė, kad Jėzus gimsiąs Beatliejuje.

Šį laikotarpį visus kviečiu neprarasti vilties, kad ir kokie sunkumai mus užkluptų ir tikėti, kad viskas išeina į gera, mylintiems Dievą.

Tikybos mokytoja Jurgita

{gallery}14.12.03.2{/gallery}

Studentų praktika

Baigėsi mūsų progimnazijoje atlikusių būsimųjų kūno kultūros mokytojų  Karolio Stirbio ir Andriaus Steponaičio praktika. Per du jų buvimo su mumis mėnesius išgyvenome daug džiugių emocijų kūno kultūros pamokose. O, ne, studentai nepataikavo mokiniams, norėdami pelnyti jų palankumą, priešingai buvo reiklūs ir griežti, puikiai derino pamokose teorines žinias su galima įgyti praktika. „Mes daug ko čia išmokome,– sakė jie atsisveikindami. – Labai norėtume dar ne sykį sugrįžti, nes pamokos buvo ne kokia našta, o malonus darbas“. Žinoma, mokiniams smagu bendrauti su jaunais žmonėmis, kartu su mokytoja prasimanančiais linksmų rungtynių neformaliojo ugdymo užsiėmimuose, pajusti, kaip darniai gali vykti pamoka, kai ją veda net trys mokytojai. Ir taip nėra kada tinginiauti kūno kultūros pamokose, bet „trigubas“ mokytojas išjudina kiekvieną kūno raumenėlį.

Išties, džiugu, kad yra tokių studentų, kurie rimtai ruošiasi darbui, kuris ateityje padės gerinti vaikų kūno kultūrą, ugdyti sveiką Lietuvos jaunimą. Sėkmės jiems. Taip linkėjo ir atsisveikindami su studentais mūsų mokiniai. Ir iki naujų susitikimų.

                                                                                               Kūno kultūros mokytoja Lijana

{gallery}14.12.03.1{/gallery}

Mokyklos „Tėvų klubo“ kelionė į parodą „Mokykla 2014“

Lapkričio 22 d. mokyklos „Tėvų klubo“ nariai su šeimomis bei kitų tėvelių palaikymo komanda vyko į 4-ąją mokyklos įrangos, mokymo priemonių ir technologijų parodą „Mokykla 2014“, kurioje forume „Švietimo patirtys nuo A iki Ž“ skaitė pranešimą „Mokyklą kursime kartu, jei joje visi gerai jausimės“.

Tolimos kelionės į Vilnių metu, vaikai ir jų tėveliai puikiai leido laiką pažindami vieni kitus, iš balionų lankstydami įvairius gyvūnus, žaisdami žaidimus. Parodoje visi vieningai palaikė mamytes, kurios skaitė pranešimą bei ieškojo naujų veiklos idėjų mūsų mokyklai.

{gallery}14.11.26.1{/gallery}