MOKINIŲ KŪRYBA ,,VAKARŲ EKSPRESO“ LAIKRAŠTYJE

2021 02 16                    

Manyčiau, kad istorinė ir kultūrinė patirtis skatina jauną žmogų pažinti ne tik literatūrą, bet svarbiausia - save. Be abejo, tai yra atradimo diskursas, nes kūrėjas, tarsi Stinkso mįslę menantis Edipas, savo kūrybinį nuotykį interpretuoja skaitytojui jau kaip šventosios Gralio taurės ieškojimą - savęs pažinimą.

Laikraštis ,,Vakarų ekspresas“ skelbė savo puslapiuose gražiausius Klaipėdos miesto mokyklų mokinių darbus rubrikoje ,,Aš tikrai myliu lietuvių kalbą“.  Mintimis apie literatūrą, samprotavimais apie šiuolaikinį pasaulį bei su savo poetine kūryba supažindino Vytauto Didžiojo, ,,Aukuro“, ,,Varpo“ gimnazijų, Klaipėdos licėjaus, ,,Versmės“ progimnazijos mokiniai.Mūsų mokyklos trijų mokinių kūryba taip pat buvo išspausdinta šioje rubrikoje (juos paruošė lituanistė Vilieta Juškienė). Mūsiškiai pirmiausiai kūrybos versmių ieškojo gimtojo krašto – Mažosios Lietuvos – etnokultūroje ir tautosakoje.

7c klasės mokinės Auksės Skvarčiauskaitės pasakoje ,,Keliaujant po senamiestį“ pagrindinis personažas katinas, kurį miestelėnai vadina Eik Iš Čia, vedžioja skaitytoją siauromis senamiesčio gatvelėmis.

                                                Pasakos fragmentas:

Kol lankiau savo draugus, danguje sužibo žvaigždės. Jų tiek daug ir visos tokios ryškios. Ir vėjas nuo upės kedena mano uodegą, turiu bėgti. Net ir katinui reikia užuovėjos. Tyliai tyliai prabėgu pro Miesto sargą – šunį. Džiaugiuos, kad jis name įkalintas. Stovi toks visas išdidus turgaus aikštėje. Prabėgu pro jį nesustodamas. Mes, katinai, šunų nemėgstame. Skuodžiu uodegą pabrukęs, tyliai letenėlėmis liesdamas akmenuotą grindinį. Pas vaiduoklį lekiu, pas savo draugą vaiduoklį Kaip visada, vaiduoklio nėra namuose. Tik žibintas paliktas. Ko gero, man, kad greičiau kelią rasčiau. Prisėdu po vaiduoklio apsiaustu. Čia ir numigsiu iki ryto, kol pirmieji saulės spinduliai palies bundantį miestą.

Laikraštyje yra išspausdinti 6c klasės mokinio Kasparo Razmo du kūrinėliai – pasaka ,,Senamiesčio peliukas“ ir sakmė ,,Kurėnas”.

                                                  Paklausykite pasakos ,,Senamiesčio peliukas” pradžios:

Senamiesčio gilumoje gyveno mažas peliukas. Jis buvo draugiškas, guvus ir ne per daug įkyrus kaimynams. Kartais kepyklėlės trupinėliu pasivaišindavo, kartais sūrio gabalėlį iš „Džiugo“ krautuvėles nutverdavo – juk gyvenime suktis kažkaip reikėjo. Peliukas turėjo vieną vienintelę priešę - aštriadantę Žiemą.

6c klasės mokinys Andrius Jurevičius – šiuolaikinės pasakos kūrėjas. Romukas, pasakos ,,Telefonas” veikėjas, griaudėjant perkūnui netikėtai atsiduria telefone.

                                            Kas nutiko, paskaitykite:

Berniukas pabudo apšviestas akinančios šviesos. Iš pradžių nesuprato, kur jis yra… Apsižvalgęs aplinkui vos nešūktelėjo iš nuostabos… Telefone! Kas keisčiausia – nebuvo čia nei klaiku, nei baugu. Į tolį vedė gatvė, prie kurios glaudėsi namukai – rinkmenukai, vaikų vadinami failiukais.

Atsiverskite internete laikraštį  ,Vakarų ekspesas” ir leiskitės į literatūrinę kelionę su šių mokinių sukurtais personažais. Įdomios Jums kelionės!

Lituanistė Vilieta Juškienė